Klasikinė japonų kalba

Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古日本語; chūko nihongo), dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba - japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.

Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, Pasakojimas apie bambukų kirtėją, Pasakojimas apie Isę ir daug kitų.

Fonemos

Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu senojoje japonų kalboje jų buvo 88.
a i u e o
ka ki ku ke ko
ga gi gu ge go
sa si su se so
za zi zu ze zo
ta ti tu te to
da di du de do
na ni nu ne no
ha hi hu he ho
ba bi bu be bo
ma mi mu me mo
ya yu yo
ra ri ru re ro
wa wi we
Fonologijos raida
Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.

Esminis pokytis yra Jōdai Tokushu Kanazukai, skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko1/ ir /ko2/

Gramatika
Veiksmažodis
Kaitymas
Veiksmažodžio klasė Eigos veikslas
未然形 Būdvardinis
連用形 Predikatyvas
終止形 Pažyminio forma
連体形 Perfektas
已然形 Imperatyas
命令形
Keturlaipsnis (yodan) -a -i -u -u -e -e
Aukštesnis vienlaipsnis(上一段) - - -ru -ru -re -(yo)
Aukštesnis dvilaipsnis (上二段) -i -i -u -uru -ure -i(yo)
Žemesnysis vienlaipsnis (下一段) -e -e -eru -eru -ere -e(yo)
Žemesnysis dvilaipsnis (下二段) -e -e -u -uru -ure -e(yo)
K-netaisyklingasis (カ変) -o -i -u -uru -ure -o
S-netaisyklingasis (サ変) -e -i -u -uru -ure -e(yo)
N-netaisyklingasis (ナ変) -a -i -u -uru -ure -e
R-netaisyklingasis (ラ変) -a -i -i -u -e -e

Imta iš : http://lt.wikipedia.org/wiki/Klasikin%C4%97_japon%C5%B3_kalba

http://yfrog.com/jo1737284950j

Tai HIRAGANA, pagrindinė abėcėlė naudojama parašyti visiem žodžiam japonų kalboje. Išskyrus tiems padarytiems iš anglų kalbos (pvz: NAIFU, AISU, DOA ir kt.). Todėl Hiragana naudojama kur kas dažniau nei Katakana.


http://yfrog.com/j31737284951j
KATAKANA naudojama parašyti užsieniečių vardams bei žodžiams kurie perdaryti iš anglų kalbos (NAIFU, PINKU, TEBURU ir kt.)
Katakanoje yra papildomų garsų kurių nėra Hiraganoje Tai V* ir F*.

Kaip matote japonų kalboje nėra garsų L ir V (hiraganoje).
Taigi dažniausiai L pakeičiama į R, o V į B.
Taip pat nėra atskirų priebalsių, išskyrus N. Todėl žodžiai užbaigiami dažniausiai u. Tarkime. Knife ---> [naif] ---> NAIFU.

(Gomen kad padoriai neikeliau alfabetu xD)